- žibuliuoti
- žibuliúoti, -iúoja, -iãvo intr.; S.Dauk 1. DŽ, NdŽ blizgėti, spinduliuoti: Juostų bumboleliai žibuliãvo Šts. Žibuliúoja, kažin ką neša Pl. Sijonas tiktai žibuliuoja ir spragčioja LzP. Stiklas žibuliuoja, tviska, uždegtas iš vidaus rš. [Šeškas] žibuliuoja šalčio išblizgintu kailiu J.Balt. Vakarų pusėn pakrypusios saulės spindulių nužertas vanduo žibuliuoja, blyksi smulkios bangelės V.Bub. Paryčiais dobilų atolas žaliais smaragdo akmenėliais žibuliuoja sp. Rasa ant žolės žibuliuoja skaisčia akute rš. 2. žybčioti, šviesuoti: Ant kalvos pamatė žiburėlį žibuliuojantį rš. Būdavo, kur tik naktį pamatai žibuliuojančią ugnį – ten ir rėkauja, kad vainiką kūrens rš. \ žibuliuoti; sužibuliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.